GRUODŽIO 13-OJI – ŠVIESOS DIENA

Gruodžio 13-oji diena yra reikšminga lietuvių tradiciniame kalendoriuje, ji įdomi ir savo kultūrine atmintimi. Ir dar kas svarbu: nuo šios dienos vakarai nebeilgės – saulutė porą savaičių leisis vis tuo pačiu metu. Tik rytais dar bus tamsu, nes viena kita minute dar trumpės diena.

Ši diena kalendoriaus lapelyje pažymėta šv. Liucijos vardu. Tai III–IV amžių sandūroje Sirakūzuose gyvenusi mergelė. Neišsižadėjo ji krikščionybės nei grasinama atiduoti į gėdos namus, nei deginama ugnimi, žudoma kalaviju. Iš šventosios legendos buvo sureikšminta tyrumo ir ugnies simbolika, taip reikalinga šio meto gamtos nykimo slegiamam žmogui.

Gruodžio 13-oji – Šv. Liucijos arba Šviesos diena – yra šventė visiems, gruodžio viduryje besiilgintiems saulės, šviesos ir šilumos. Tikėtina, kad kitados šią dieną buvo atliekamos ugnies pagerbimo, Saulės šaukimo apeigos – taip buvo pradėta minėti Šviesos diena. Nuo šios dienos prasideda žiemos saulėgrįžos laukimas.

Šiuolaikinė šviesos šventė ir jos šventimo elementai sujungia tiek pagonišką, tiek krikščionišką tradiciją. Šv. Liucijos diena – tai šviesos ir vilties šventė, kuri sujungia mus su praeities tradicijomis ir įkvepia švęsti gamtos ciklų virsmą. Lietuvoje ir pasaulyje ši šventė primena apie šviesos svarbą tamsiausiu metų laiku, kviečia kurti jaukumą ir dalytis gerumu su artimaisiais. Tegul šv. Liucijos diena tampa tiltu tarp praeities ir dabarties, šviesos ir tamsos, ramybės ir šventinio laukimo.

Ta proga kviečiame užsukti į Sartų RP lankytojų centrą ir pasigrožėti tautodailininkės Aušros Steikūnienės šiaudiniais sodais.

Gražinos Balčiūnienės nuotrauka