KALBININKAS KAZIMIERAS BŪGA (1879—1924 m.)

1879 m. lapkričio 6 d. valstiečių šeimoje Pažiegės k., netoli Dusetų gimė būsimasis kalbininkas Kazimieras Būga.

Sulaukęs devynerių metų, tėvo buvo leidžiamas slapta mokytis pas daraktorius, nes lietuviams skaityti ir rašyti lietuvių kalba tada caro valdžios buvo griežčiausiai draudžiama. 1890—1891 m. lankė Dusetų valsčiaus mokyklą, kitą žiemą tęsė mokslą Zarasuose. Po to tėvai nuvežė jį į Peterburgą. Ten baigęs keturias klases, vykdydamas tėvų valią, Kazimieras stojo į kunigų seminariją, bet po metų iš jos pasitraukė, todėl neteko iš namų paramos ir nuo 1898 m. rudens pradėjo savarankišką gyvenimą.

Gavęs brandos atestatą, 1905 m. K. Būga įstojo į Peterburgo universitetą, pasiryžęs studijuoti kalbotyrą.

1912 m. K. Būga baigė Peterburgo universitetą ir liko ruoštis profesūrai. 1916 m. išvyko į Permę, dirbo Lyginamosios kalbotyros katedroje, vėliau kartu su perkeltu universitetu pateko į Tomską, iš kur 1920 m. grįžo į Lietuvą.

Kaune K. Būgai buvo pavesta organizuoti didelio lietuvių kalbos žodyno leidimą. Daug pasiaukojimo, sveikatos, laiko pareikalavo kalbinės medžiagos kaupimas, tvarkymas. Į Lietuvą kalbininkas atsivežė 4 pūdus kortelių, per trejus metus jų jau buvo sukaupta daugiau kaip 600000, o svoris išaugo iki 17 pūdų. 1924 m. pasirodė pirmasis K. Būgos „Lietuvių kalbos žodyno” sąsiuvinis. Antrasis žodyno sąsiuvinis pasirodė jau po kalbininko mirties.

Prof. K. Būga yra paskelbęs daug reikšmingų mokslo veikalų Lietuvoje ir už jos ribų. Iš lietuvių kalba išspausdintų darbų svarbiausiais laikytini „Kalba ir senovė“, „Apie lietuvių asmens vardus“. K. Būga buvo ne tik mokslininkas, bet ir kalbininkas praktikas, daug nusipelnęs mūsų kalbos kultūros kėlimo srityje. Jo mokslinis palikimas metams bėgant ne tik neprarado savo vertės, bet ir tapo kertiniu lituanistikos pagrindu. K. Būgos paliktu milžinišku mokslo lobiu ligi šiol naudojasi daugelis pasaulio kalbininkų.

Sunkios gyvenimo sąlygos, įtemptas mokslinis darbas pakirto K. Būgos sveikatą. Jis susirgo ir mirė Karaliaučiuje 1924 m. gruodžio mėn. 1 d. išgyvenęs vos 45-erius metus, nepalikęs pasiruošusių, galinčių tęsti jo mokslinį darbą lietuvių kalbininkų. Dabar Lietuvoje leidžiamas didysis Lietuvių kalbos žodynas yra K. Būgos nepaprasto pasiaukojimo vaisius, nes jo pagrindas — per 600000 pageltusių kalbininko užrašytų žodžių kortelių. K. Būgos darbštumas jau yra tapęs legenda.