Memorialinės vertybės

GIPĖNŲ STOGASTULPIS

Prie Dusetų—Bradesių kelio, ties Gipėnais, rymo poetui A. Vienažindžiui sukurtas dvipusis stogastulpis, 1979 m. pastatytas liaudies meistro S. Karanausko. Nuo jo kaimo keliukas veda į 1973 m. Zarasų rajono kraštotyrininkų rūpesčiu įkurtą visuomeninį—memorialinį poeto A. Vienažindžio (1841—1892 m.) muziejų.

STOGASTULPIS VYČIO KUOPOS PARTIZANAMS ATMINTI

Pastatytas Antazavės kaime prie rezistentų kapavietės Nepriklausomybės savanorio, Vyčio kryžiaus ordininko, „Lokio“ rinktinės, Vyties kuopos partizanų vado Antano Streikaus (Tumošiuko) ir jo patriotinės šeimos atminimui. Autorius J. Nemanis, meistras S. Savickas, 2006 m.

ROKĖNŲ STOGASTULPIS

Stogastulpis ir rodyklė į kompozitoriaus Juozo Gruodžio gimtinės vietą Rokėnų kaime. Pastatytas 1980 m. Autorius — Robertas Matulionis.

PAMINKLINIS AKMUO (KOMPOZITORIAUS J. GRUODŽIO GIMTINĖ)

Šalia kelio Antazavė—Dusetos, Rokėnų kaime stovi skulptūrinis stogastulpis su rodykle (autorius Robertas Matulionis, 1980 m.) į kompozitoriaus Juozo Gruodžio gimtinę. Buvusios sodybos vietoje 1966 metais pastatytas paminklinis akmuo su J. Gruodžio bareljefu (skulptorius Leonas Žuklys) bei užrašu: „Čia buvusioje sodyboje 1884-12-20 gimė įžymus kompozitorius Juozas Gruodis“.

PAMINKLINIS AKMUO (POETO A. STRAZDO GIMTINĖ)

Kunigas ir poetas Antanas Strazdas—Strazdelis gimė 1760 m. Rokiškio r., Kriaunų sen., Astrave (dabar Margėnų k.) Mirė 1833 m. Sodybos vietoje 1933 metais pastatytas paminklinis akmuo. Jo autorius — skulptorius Antanas Aleksandravičius.

PAMINKLAS POETUI P. ŠIRVIUI

Skulptūra pastatyta Dusetose. Skirta poeto Pauliaus Širvio atminimui. Pastatyta 1995 m. rugsėjo 20 d. Autorius Ipolitas Užkurnys. 2020 m., minint P. Širvio gimimo šimtmetį, šioje vietoje pastatyta nauja skulptūra. I. Užkurnio skulptūra buvo restauruota ir perkelta į Dusetų Kazimiero Būgos biblioteką.

PAMINKLAS KALBININKUI K. BŪGAI

Stovi prie Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos. Atidengtas 1985 m. Autorius — Lietuvoje nusipelnęs meno veikėjas, liaudies dailininkas, profesorius, valstybinės premijos laureatas, skulptorius Bronius Vyšniauskas.

PAMINKLAS POETUI P. ŠIRVIUI

Skulptūra pastatyta Dusetose. Skirta poeto Pauliaus Širvio gimimo šimtmečiui paminėti. Pastatyta 2020 m. Autorius Kęstutis Musteikis.

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS PAMINKLAS

1928 m. Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti Dusetų mieste nuspręsta pastatyti paminklą. Buvo sudarytas Nepriklausomybės paminklo statybos 5 žmonių komitetas, kuris rinko aukas, parengė aikštę. 1930 m. buvo pastatytas betoninis paminklo pamatas, plokščia pakyla ir laiptuotas postamentas. Vėliau pritvirtinta betoninė senovės karžygio statula. Paminklas baigtas statyti 1932 m.

1952 m. vietos valdžios nurodymu paminklas buvo nugriautas: postamentas užkastas, statula numesta į Sartų ežerą ir dingo. Iki 1985 m. paminklo vietoje buvo medine tvorele aptvertas skverelis.

1990 m. postamentas buvo atkastas, restauruotas ir atstatytas buvusioje vietoje. Ant postamento pastatyta skulptūros kopija.

PAMINKLINIS AKMUO EMILIJAI PLIATERYTEI

Pastatytas Didžiadvario kaime, Dusetų sen. Atidengtas 2006 m. lapkričio 23 d. Minint E. Pliaterytės 200-ąsias gimimo metines. Iniciatoriai — P. Statauskas, Dusetų seniūnijos ir bendruomenės santalkos nariai, Didžiadvario, Užtiltės ir Dusetų gyventojai.

ORNAMENTUOTAS KRYŽIUS SU RŪPINTOJĖLIO SKULPTŪRA

Pastatytas 1989 m., Dusetų m. R. Katalikų kapinėse. Projekto autorius — Romas Pučekas, meistrai: Juozas Verza, Jonas Girčys ir Petras Arminas. Kryžiaus apatinėje dalyje metalinė plokštelė su užrašu: „Žuvusiems ir nukentėjusiems už Lietuvą nuo stalinizmo teroro. 1989 birželio 14“.

STOGASTULPIS SU EMILIJOS PLIATERYTĖS HORELJEFINE SKULPTŪRA

Stovi Užtiltės kaime, pastatytas 1990 m. Emilijos Pliaterytės ir jos kovų bendražygių garbei. Autorius — Stasys Karanauskas.

LIETUVOS KARIO SAVANORIO, VYR. LEITENANTO JUOZO ANDRIŪNO KAPAS

Antazavės kapinėse, šiame kape, palaidotas Lietuvos kariuomenės 2-ojo pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pulko vyr. leitenantas, savanoris Juozas Andriūnas, g. 1894-01-05 Dumblynės vnk. J. Andriūnas žuvo 1920-10-31 mūšyje su Lenkijos kariuomenės daliniu prie Giedraičių.

LIETUVOS KARIŲ KAPAI DUSETŲ MIESTO KAPINĖSE

Dusetų miesto kapinėse ilsisi 4 karių žuvusių 1919 m. Nepriklausomybės kovose, palaikai: eilinis J. Malinauskas, savanoris Antanas Sudaitis, j. psk. Juozas Kregždys, 2-os kuopos eilinis Antanas Armonas.

PARTIZANŲ KAPAS

Antazavės kapinėse palaidota 10 Vyties būrio partizanų: būrio vadas Mykolas Kazanas—Siaubas, Adolfas Bražys (Braižys), Jonas Lukošiūnas, 1945-07-07 susisprogdinę J. Maskelio sodyboje, Jaskoniškių k.; Jonas Gražys, Jonas Kokinas, Antanas Puslys, Bronius Vaikutis, Vilius Zablackas, Vytautas Zablackas ir Jonas Zarakauskas, 1945-01-08 žuvę ant Sartų ežero ledo.

ANTAZAVĖS ŠILO MŪŠIO VIETA

1944–12–26 Antazavės šile įvyko kautynės tarp Lietuvos partizanų Lokio rinktinės (vadas M. Kazanas) ir NKVD kariuomenės. Po visos dienos trukusio mūšio, partizanai išsidėstę žiedine gynyba, sėkmingai atrėmė puolimą ir sutemus pasitraukė iš apsupties. Šiuo metu mūšio vietoje, šalia Vinčežerio ežero įrengta žeminės, pastatytas kryžius, atminimo ženklai. Šioje kovoje žuvo vienintelis partizanas — Jonas Kairys.  1999 m. dvi žeminės restauruotos.

ANTANO VIENAŽINDŽIO TĖVIŠKĖ

Remiantis Vienažindžių giminės faktais sprendžiama, kad XIX a. pradžioje statytoje (statė poeto senelis Juozapas Vienažindys) sodyboje bėgo liaudies dainiaus A. Vienažindžio vaikystė. Sodyba yra Gipėnų kaimo pietinėje dalyje, ~ 300 m nuo Dusetų—Obelių kelio. Čia būdamas A. Vienažindys, susidraugavo su Rože Stauskaite iš Jaskoniškių vienkiemio. Už 1863 m. sukilimo rėmimą Stauskų šeimą, taip pat ir poeto mylimąją, 1863 m. ištrėmė į Rusiją.

DIDŽIADVARIO DVARVIETĖ

Dusetų vardas jau minimas 1259 m. Mindaugo dokumente (praedictam Dussethe ultra sequendo in lacum, qui dicitur de Sarthe), tačiau senuose rašytiniuose šaltiniuose nepažymėtos nė vienos artimos gyvanamosios vietovės. Didžiadvaris arba Dusetų dvaras žinomas nuo XV a., kaip Užpalių Radvilų valda, radosi Sartų Dusetos vakariniame krante, apie vieną km į šiaurę nuo senojo Užpalių—Daugpilio kelio kirtusio Dusetos upę. Dvarą Radvilų giminė valdė nuo 1508 m. iki 1585 m. 1530 m. Jonas Radvila pastatė pirmąją bažnyčią, kuri manoma stovėjusi dabartinės vietoje. 1585 m. dvaras parduotas Motiejui Rudaminai, o 1636 m. grafams Pliateriams. Per 1830—1831 m. sukilimą dvaras tapo sukilimo židiniu. Jame Emilija Pliaterytė kartu su pusbroliu Cezariu Pliateriu 1831 m. suorganizavo sukilėlių būrį ir dalyvavo kovose su carinės Rusijos kariuomene, kartu su pusbroliu užpuolė Zarasus. Vėliau E. Pliaterytė dalyvavo su sukilėliais kautynėse prie Kauno, Radviliškio, Maišiagalos. Jai suteiktas sukilėlių kariuomenės kapitonės laipsnis. Sukilimą pralaimėjus, rusai dvarą nusavino, turtas išgrobstytas, o rūmai sugriauti. Griuvėsiai išstovėjo iki 1865 m., didelę dalį suverčiant  į ežerą. 1967 m. buvusio dvaro teritorijoje Didžiadvario kaime, buvo įkurtas valstybinis Dusetų žirgynas. Šiuo metu dvaras neišlikęs.