Ilgės prie Kavolių senkapių
Kai išgirstame išskrendančių paukščių balsus ir pakeliame galvą aukštyn, jaučiame natūralų liūdesį, tačiau jei atidžiai įsiklausysime į save, išgirsime ir ilgesį, kviečiantį kartu su paukščiais kažkur tolyn. Rudeniniame gamtos virsme švenčiamos Vėlines. Seniau toji šventė dar būdavo vadinama Ilgėmis. Vien žodžio Ilgės skambesys ragina pajusti jame rudenišką liūdesį bei ilgėtis, kas tolima ir kartu taip artima.
Nenumaldomai bėgantis laikas keičia papročius. Ir kas gi, jei ne mes, suaugusieji paaiškinsime jaunajai kartai lietuviškų švenčių papročius ir tradicijas?
Spalio 18 d. kartu su Dusetų K. Būgos gimnazijos pradinukais nuvykome į Kavolių šilelį. Prie sukurtos ugnelės pasikalbėjome apie rudenio šventes, pabandėme išgirsti tylą gamtoje, pasiklausėme lietuvių liaudies dainų ir uždegėme žvakutes prie Kavolių senkapių.
Gražinos Balčiūnienės ir Jolantos Kondrašovienės nuotraukos