Sartų rinos gimimas

Tipstantis Sartų duburyje ledyno fragmentas buvo supleišėjęs, suskilęs į blokus. Plyšius ledynas „paveldėjo“ iš senųjų aktyvių geologinių struktūrų — lūžių, kuriuos galime vadinti senaisiais Žemės plyšiais. Sartų ežero „kamienas“ orientuotas šiaurės—pietų kryptimi ir yra tiesiai virš tokios pat krypties lūžio Žemės gelmėse. Rytų–vakarų ir šiaurės rytų – pietvakarių krypčių ežero šoninės atšakos, žmonių vadinamos „rankovėmis“ taip pat kartoja senųjų geologinių lūžių kryptis. Taigi, šakotą medį primenantis ežeras gimė taip sutrūkinėjusiame ledyne. Ledyno pade buvusiais plyšiais tekėjo ledyno tirpsmo vanduo — plyšiai plėtėsi. Ledynui tirpstant intensyviau, vandenų gausėjo. Plyšiais tarp ledo luistų tekėjo tikros ledo upės, grauždamos, o tuo pačiu — vis labiau platindamos ledinių slėnių šlaitus. Šitie ilgi gimę ledyno plyšiuose slėniai geologų ir geografų yra vadinami rinomis.
Sartų duburio ledinės upės galėjo atrodyti maždaug taip, kaip Grenlandijos ledyne.