MŪSŲ ĄŽUOLAI – Sartų regioninis parkas

MŪSŲ ĄŽUOLAI

Lietuviai nuo seno gerbia ąžuolus ir žavisi jų stiprybe, grožiu.

Ąžuolas (Quercus), magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, bukinių (Fagaceae) šeimos vasaržalių ir visžalių medžių, medelių, rečiau krūmų, gentis. Žinoma apie 600 rūšių. Ąžuolai paplitę Šiaurės pusrutulio vidutinio ir tropinio klimato zonose.

Lietuvoje natūraliai paplitę 2 rūšių ąžuolai: paprastasis (Quercus robur) ir bekotis ąžuolas (Quercus petraea) (tik pietinėje Lietuvos dalyje esančiame Trako miške). Dabartinis ąžuolynų plotas Lietuvoje sudaro 2,3 % visų miškų. Gausiausia ąžuolynų – centrinėje Lietuvos dalyje. Ąžuolai natūraliai miške dažnai išlieka gyvybingi daugiau nei 300 metų. 400-600 metų gali sulaukti augdami atvirose erdvėse, o optimaliomis sąlygomis kartais pasiekia ir 1000 ar daugiau metų (manoma, kad tokio amžiaus yra Stelmužės ąžuolas).

Įprastai užauga 20–35 m, rečiau iki 40 m ir išskirtiniais atvejais pasitaiko iki 50 m, aukščiausi užauga augantys medynuose. Kamienas nuo 0,7–1,5 m iki 3–4,5 m ir didesnio skersmens, o kuo senesnis ąžuolas, tuo didesnis ir kamieno skersmuo, ypač jeigu auga atviroje vietoje. Stiebas išsišakoja į drūtas šakas. Ąžuolas auga lėtai, tik po 30–40 metų šiek tiek greičiau. Į aukštį auga 150–200 metų, į storį – visą amžių. Derėti pradeda 15–60 m. amžiaus.

Augti mėgsta nerūgščiuose ir neužmirkusiuose vidutinio derlingumo bei derlinguose giliuose priemoliuose bei priesmėliuose, atsparūs sausrai, šalčiui.

Medis šviesamėgis ar pusiau šviesamėgis, netoleruoja viršūnės užtemdymo. Ąžuoliukai dažnai auga suspausti kitų medžių, tačiau viršūnė turi gauti pakankami saulės spindulių, nes ąžuolai mėgsta šviesą, o po kitais medžiais neauga.

Šiuo metu valstybei ir savivaldybėms priklausančioje žemėje, miestuose ir pakrantės apsaugos juostose saugomi ąžuolai (ir kiti medžiai), kurių skersmuo 1,3 metro aukštyje yra daugiau nei 12 cm, privačioje žemėje daugiau nei 20 cm.

Seni paprastieji ąžuolai saugomi kaip gamtos paminklai. Jau 1420 m. buvo uždrausta kirsti senus ąžuolus. Sodybas dažnai buvo stengiamasi apsodinti ąžuolais. Lietuvoje daugiau kaip 125 ąžuolai paskelbti valstybės ar savivaldybių saugomais gamtos paveldo objektais. Dar keletas ąžuolų pasiūlyti įrašyti į šį sąrašą ir artimiausiu metu bus vertinami.

Gamtos paveldo objektas – tai atskiras gamtos (šiuo atveju botaninis) paveldo objekto (-ų) grupę sudarantis kraštovaizdžio elementas, kuriam dėl jo vertės teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas. Botaniniai gamtos paveldo objektai – išskirtinio amžiaus, matmenų, formų ar dendrologiniu ir estetiniu požiūriu vertingi medžiai ir krūmai, genetiniu ir estetiniu požiūriu vertingi vaismedžių sodai.

Sartų regioniniame parke auga trys ąžuolai – valstybės saugomi gamtos paveldo objektai. Tai du gražuoliai Bradesių (apimtis – 6,45 m, aukštis – 30,7 m ir apimtis – 5 m, aukštis – 29,5 m) ąžuolai ir Žiūkeliškių ąžuolas (apimtis – 5,3 m, aukštis – 21,6 m). Parkui priskirtoje Duburio hidrografinio draustinio teritorijoje auga net keturi ąžuolai: Duburio salos (apimtis – 5,3 m, aukštis – 22,5 m) , Rūpintojėlio (apimtis – 5 m, aukštis – 24 m), Duburaičio (apimtis – 5,35 m, aukštis – 27,5 m) ir Duburių. Daugelis iš jūsų greičiausiai esate matę Ilzenbergo dvaro ąžuolą (apimtis – 6,3 m, aukštis – 30,5 m).

Jeigu žinote įspūdingų apimčių medžių ar kitų gamtos objektų, apie kuriuos nerandate oficialios informacijos, galite mus informuoti, pateikdami kuo išsamesnę informaciją.

Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr. specialistė Ingrida Kepalaitė

El. paštas: ingrida.kepalaite@saugoma.lt