MUZIEJAI

KULTŪROS CENTRAS DUSETŲ DAILĖS GALERIJA

1995 m. liepos 6 d. dailininkų pedagogų Romualdo Pučeko, Eugenijaus Raugo, Alvydo Stausko iniciatyva, pritariant Zarasų rajono merui Benjaminui Sakalauskui ir miestelio seniūnui Stanislovui Vėgneriui, seniūnijos patalpose buvo atidaryta bene pirmoji Lietuvos miestelyje profesionalaus meno galerija, o joje — pirmoji Dusetų krašto dailininkų kūrybos paroda.

Galerijoje rengiamos dailininkų kūrybos parodos, muzikos bei poezijos vakarai, skaitomos paskaitos apie kultūrą ir meną. Žymiausi menininkai, eksponavę darbus galerijoje: P. Stauskas, N. ir Š. Saukai, A. Petrulis, A. Savickas, A. Sutkus, J. Lebednykas, R. Dichavičius, A. Každailis, Dusetų krašto dailininkai. Tradicinėse Sėlių krašto dailininkų miniatiūrų parodose dalyvauja ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos menininkai. Svarbiausias galerijos tikslas — suburti šiame krašte gimusius arba gyvenančius ir kuriančius dailininkus, fotografus, parodyti jų kūrybą Dusetų krašto visuomenei bei svečiams.

2008 m. Dusetose pradėtas kurti skulptūrų parkas. Pirmųjų skulptūrų autoriai — Dusetų krašto menininkai. Kiekvienais metais parkas papildomas naujais kūriniais. Dusetų dailės galerija tapo reikšmingu kultūros ir meno židiniu šiame krašte.

    

alt


ANTAZAVĖS KRAŠTO VISUOMENINIS MUZIEJUS

alt

Muziejus įrengtas buvusiuose grafų Pliaterių dvaro rūmuose. Muziejaus įkūrėja — šio krašto tyrinėtoja, mokytoja, garbės kraštotyrininkė Stanislava Kirailytė.

Muziejuje eksponuojama jos pastangomis surinkta ir susisteminta archyvinė ir memuarinė medžiaga apie Antazavės krašto, dvaro, bažnyčios bei parapijos, mokyklos, vaikų globos namų istoriją, išsami medžiaga apie grafus Pliaterius, jų dinastiją, įžymius kraštiečius: kompozitorių J. Gruodį, poetus A. Vienažindį ir P. Gaulę, rašytoją I. Lapienį bei kitus šio krašto šviesuolius.


POETO A. VIENAŽINDŽIO MEMORIALINIS MUZIEJUS

Poetas, kunigas gimė 1841 rugsėjo 25 d., Anapolyje, Rokiškio apskrityje. Gipėnų k., Zarasų r.  prabėgo poeto A. Vienažindžio vaikystė. Šį kraštą jis paliko anksti — išvyko mokytis, vėliau kunigauti į įvairias parapijas, tačiau gimtųjų vietų šiluma dažnai jį atvesdavo į sodžių, esantį Gipėnų kaime, Sartų ežero pakrantėje, su šimtametėmis liepomis ir liaudies ornamentais išmargintomis klėtimis. 1971 metais, pažymint 130-ąsias poeto gimimo metines, čia įkurtas  poeto visuomeninis-memorialinis muziejus.

1864 m. baigė Varnių kunigų seminariją. Buvo vikaras Panevėžyje, Šiaulėnuose, Krinčine, Vainute, Breslaujoje. Nuo 1876 m. iki mirties klebonavo Laižuvoje.

A. Vienažindys yra vienas pirmųjų lietuvių lyrikų, meilės motyvų lietuvių poezijoje pradininkas. Kūrybos nespausdino, bet paliko rankraštinį rinkinį „Dainos“, kuris buvo išleistas jau po mirties. A. Vienažindys savo eilėraščius vadino dainomis ir jiems pritaikydavo arba sukurdavo melodijas. Daugelis eilėraščių virto liaudies dainomis pvz.: „Kaipgi gražus gražus“, „Ilgu, ilgu man ant svieto“ ir kt.

A. Vienažindys — viena spalvingiausių XIX a. lietuvių literatūros asmenybių ir kūrėjų. Jis rašė sau ir savo artimiesiems, dažniausiai užrašytam tekstui sukurdamas melodiją ir ją išdainuodamas. Didelę įtaką poeto gyvenimui ir kūrybai turėjo 1863 m. sukilimas ir po jo vykdytos represijos: ištremiama jo mylimoji Rožė Stauskaitė, uždraudžiama lietuviška spauda ir kalba mokyklose, bažnyčios verčiamos cerkvėmis. Visą tai poetas skaudžiai pergyveno.

Antanas Vienažindys mirė 1892 m. Laižuvoje (Mažeikių raj.).

alt



KRIAUNŲ ISTORIJOS MUZIEJUS

alt


Kriaunų istorijos muziejus įkurtas 1987 m. 1991 m. balandžio 13 d. Kriaunų muziejus buvo oficialiai atidarytas kaip Rokiškio krašto muziejaus filialas su trimis salėmis: kaimo kultūros paveldo, Kriaunų istorijos ir parodų.

Šiame įspūdingame muziejuje sužinosite apie šio krašto buitį ir kultūrinį palikimą, gyvą lino gyvenimo istoriją, sūrių gaminimo techniką, kuri būdinga tik šiam kraštui, apie krosnyje gaminamą alų. Šio krašto istorijos muziejus — vienintelis šalyje muziejus, kuriame yra kaimo išradėjų ekspozicija: mašinos linų sėmenims malti, sėmenų aliejui spausti, obuolių ir bulvių sultims spausti, kojomis minamos kalvės dumplės, rankinė vilnų karštuvė.

Dabar muziejuje yra apie 12 tūkstančių eksponatų, per metus aptarnaujama beveik 10 tūkstančių lankytojų. Neretai atvažiuoja užsieniečiai. Vyksta respublikiniai seminarai, kaimo kultūros paveldo seminarai ir t.t.

 


© Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija. Valstybės biudžetinė įstaiga. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.
Vytauto g. 5, Dusetos, LT-32309 Zarasų r., tel. (8–385) 56849, tel./faks. (8–385) 56834, el. paštas sartai@grazute.lt, kodas 188738178. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.