Kraštovaizdžio draustiniuose saugomos vertingo gamtinio ir (ar) kultūrinio kraštovaizdžio vietovės.

Kraštovaizdžiu vadiname žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvųjų organizmų) ir (ar) antropogeninių komponentų (archeloginių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų bei informacinio lauko), susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys. Gamtinis kraštovaizdis — tai yra toks kraštovaizdis, kuris išlaikęs natūralų pobūdį, tuo tarpu kultūrinis kraštovaizdis yra sukurtas žmogaus veiklos ir atspindi jo sambūvį su aplinka.

Sartų regioniniame parke yra trys kraštovaizdžio draustiniai:

Kalviškių — 1092,6 ha;

Antazavės šilo — 415,6 ha;

Zaduojo — 405,6 ha.

Kalviškių kraštovaizdžio draustinis:

Kalviškių kraštovaizdžio draustinio tikslas — išsaugoti stipriai suskaidyto, ežeringo Sėlių aukštumos vakarinių prieškalvių kraštovaizdžio etaloną su saugomomis buveinėmis, augalų ir gyvūnų rūšimis, Marciūniškių ir Morkūnų piliakalniais.

                                                                                   K. Driskiaus nuotrauka

Čiauno ežeras

Antazavės šilo kraštovaizdžio draustinis:

Antazavės šilo kraštovaizdžio draustinio tikslas — išsaugoti Antazavės šilo centrinės dalies stipriai suskaidytą ežeringą miškingą kraštovaizdį su saugomomis buveinėmis, augalų ir gyvūnų rūšimis, Pakačinės piliakalniu ir Marimonto dvarviete.

Marimonto vandens malūno liekanos

Pakačinės (Dembų) piliakalnis

Zaduojo kraštovaizdžio draustinis:

Zaduojo kraštovaizdžio draustinio tikslas — išsaugoti Zaduojo ežero apylinkių kraštovaizdį kaip ežeringo miškingo — agrarinio kraštovaizdžio etaloną su natūraliomis Zaduojos upelio atkarpomis, saugomomis buveinėmis, augalų ir gyvūnų rūšimis.

                                                                                   K. Driskiaus nuotrauka

Zaduojo ežeras