SARTŲ REGIONINIO PARKO IŠSKIRTINĖ VERTĖ Print option in slimbox / lytebox? (info)



Trumpai. Dubaklonių sankirtos, kalvų lankai, juosiantys ežerus, pelkės ir miškai — tai savito kraštovaizdžio elementai. Svarbiausias jo akcentas — unikalus labiausiai šakotas tarsi medis ežeras, turintis ilgiausią kranto liniją. Regioniniame parke saugomos bene didžiausios Lietuvoje raibųjų, siauralapių ir gelsvųjų gegūnių, pelkinės uolaskėlės augalų populiacijos. Čia pirmąkart Lietuvoje aptiktas grybas — apskritasporis bobausis. Bradesių ąžuolui apglėbti reikia šešių suaugusių žmonių. Maža jauki medinė Bobriškio cerkvė — bažnytinio paveldo dalelė. Žiemos žirgų lenktynėms Sartuose jau 200 metų.

Kraštovaizdis. Sartų regioniniame parke saugomas ežerų duburių ir kalvų kraštovaizdis su 29 ežerais, kalvomis, juosiančiomis Sartų ežerą beveik nenutrūkstančiu lanku, miškais, pelkėmis. Regioninio parko ašis — labiausiai šakotas Lietuvos dubakloninis (rininis) ežeras — Sartai. Paskutinis ledynas čia sutrūkinėjo atkartodamas žemės lūžius, o jam ištirpus susiformavo dabartinio ežero kontūrai. Tai ilgiausią kranto liniją (79 km) turintis ketvirtas pagal dydį ežeras Lietuvoje. Ežero kranto linija tik 11 km trumpesnė už mūsų Baltijos pajūrio. Ties Dusetomis į Sartų ežerą įteka ir savo šiauriausią kilpą išlenkia Aukštaitijos gražuolė — Šventosios upė.


Negyvoji gamta. Unikalūs Sartų, Rašų ir gretimi ežerai. Savitas Sėlių aukštumos kalvotas daubotas reljefas su Zaduojo ir Ilgio ežerais, Ilgelės ir Zaduojos protakomis. Išraiškingos aplinkinės kalvos, siekiančios 150 — 170 m virš jūros lygio, beveik nenutrūkstamu lanku apjuosiančios Sartų duburį.

Gyvoji gamta. Regioniniame parke yra bene didžiausios Lietuvoje raibųjų, siauralapių ir gelsvųjų gegūnių, pelkinės uolaskėlės augalų populiacijos, pirmąkart Lietuvoje aptiktas grybas — apskritasporis bobausis. Įspūdingiausias gamtos paminklas — Bradesių ąžuolas, kuriam apglėbti reikia šešių suaugusių žmonių.

Kultūros paveldas. Iš 100 saugomų kultūros paveldo objektų ypač vertingi XVIII a. architektūros paminklai: bažnytiniu dailės palikimu garsėjanti Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia ir baroko stiliaus mūrinė keturių aukštų varpinė. Nenaudojant vinių iš tašytų rąstų pastatyta Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčia, vartai ir varpinė. Ne mažiau vertingas ir XIX a. paminklas — pirmieji sentikių maldos namai Lietuvoje — Bobriškio cerkvė.

Išskirtiniai reiškiniai, gyvos tradicijos, istoriniai faktai, asmenybės. Sartų ežeras ir šalia jo esantis Dusetų miestas nuo seno garsėja žiemą rengiamomis ristūnų žirgų lenktynėmis. Jų istorija skaičiuojama jau 200 metų. Nuo 1905 m. ristūnų žirgų lenktynės vyksta kasmet. Lenktynės tapo neatsiejama Dusetų krašto istorijos dalimi.

 


© Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija. Valstybės biudžetinė įstaiga. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.
Vytauto g. 5, Dusetos, LT-32309 Zarasų r., tel. (8–385) 56849, el. paštas sartai@grazute.lt, kodas 188738178. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.