SUJUNGIA KARTAS... Print option in slimbox / lytebox? (info)
Trečiadienis, 2018 Spalio 31 09:46

Kaip ir kasmet lapkričio mėnuo prasideda dviem didelėmis rudens šventėmis Lapkričio 1 d. Visų Šventųjų diena ir Lapkričio 2 d. — Vėlynės Mirusiųjų diena.

Visų Šventųjų diena yra bažnytinė šventė, priklausanti krikščioniškai liturgijai. Ši šventė atsirado dar ankstyvuosiuose viduramžiuose. Tai bažnyčios tėvų įkūrėjų ir šventųjų atminimo diena. Šią dieną pagerbiami žmonės, po mirties paskelbti šventaisiais, tikimasi, kad jei jiems bus meldžiamasi, jie padės.

Vėlinės, kaip krikščioniška šventė, skirta paminėti visų mirusiųjų atminimą, atsirado X amžiuje Kliuni vienuolyne Prancūzijoje. Lietuvoje ši šventė įsitvirtino dar vyraujant pagonybei ir buvo švenčiama rudenį, nuėmus nuo laukų derlių. Seni žmonės pasakoja, kad anksčiau nebuvę papročio degti kapinėse žvakučių, kaip šiais laikais. Anksčiau vėlėms būdavo keliamos puotos. Dar XIX a. Lietuvoje buvo paprotys ruošti kapinėse ar namuose vaišes, kviesti į jas savo mirusiuosius. Pavakarieniavus pačiose kapinėse būdavo paliekama maisto vėlėms. Kartais kapai būdavo palaistomi medumi ir vynu. Vėliau ypatinga reikšmė priskirta ugniai. Manyta, kad ugnis pritraukia vėles, degindami žvakes gyvieji susitaiko su mirusiaisiais.

Šiandienai yra tikima, jog degant žvakes yra pagerbiamas mirusysis ir šventasis. Taigi, ne tik tikintys, bet ir netikintys savo pareiga laiko per didžiąsias rudens šventes nueiti i kapines, pagerbti artimųjų atminimą, išreikšti pagarbą tautai ir Tėvynei nusipelniusiems žmonėms. Ypač tam tinkama lapkričio 1 d. Tai yra visų vienybės, susitelkimo, rimties, ir susikaupimo diena. Jos metu lankant kapus yra vykdomi šventi tėvų ir protėvių priesaikai saugoti mirusiųjų atminimą (Didįjį Penktadienį, kuris vadinamas Vėlių Velykomis lapkričio 2 dieną, per Vėlines patariama neiti į kapines, nevaikščioti be būtino reikalo, kad nepereitume vėlėms kelio, nepastumtume, neužkliudytume vėlių, išeinančių prisiminti savo žemiškojo gyvenimo).

Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija kviečia lapkričio 1 d. nebūti abejingiems ir aplankyti dviejų regioninių parkų memorialinius paminklus bei vietas (tarp jų ir senąsias kapines), kryždirbystės paveldo objektus, liudijančius tiek mūsų asmeninę, tiek ir kolektyvinę atmintį. Kaip teigia etnologė N. Marcinkevičienė: „mirusiajam pakanka uždegti po vieną žvakutę. Nebūtina pirkti brangių didelių žvakių, kurios gali degti parą ir ilgiau, prikrauti jų ant kapo. Užtenka mažų, degančių tik tą vakarą. Svarbiausia, kad prisiminimas apie žmogų ar įvykį degtų kiekvieno širdyje“.

Siūlomi aplankyti objektai:

1. Lietuvos partizanų užkasimo vieta ir kapai Antazavėje;

2. Lietuvos kario savanorio, vyr. leitenanto Juozo Andriūno kapas Antazavės katalikų kapinėse;

3. Lietuvos partizanų kapas ir paminklas Antazavės katalikų kapinėse;

4. Tragiškai žuvusių Gaidžių šeimos kapas Antazavės katalikų kapinėse;

5. Gaidžių šeimos atminimą menantis stogastulpis Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčios šventoriuje;

6. Antano Gražio kapas Antazavės katalikų kapinėse;

7. Lietuvos karių kapai Dusetų katalikų kapinėse;

8. Dusetų katalikų kapinių kryžius;

9. Dusetų bažnyčios paminklas atminti tremtyje žuvusiems;

10. Stogastulpis Dusetų partizanų atminimui;

11. Stogastulpis Dumblynės viensėdžio žuvusiems karininkams pagerbti;

12. Antazavės Šilo mūšio vieta ir Jono Kairio gynybinis apkasas, kuriame jis žuvo;

13. Partizanų kalva Salake;

14. Lietuvos partizanų kapai Salako katalikų kapinėse;

15. Jurgio Sidaravičiaus žūties vieta Balčių kaime;

16. Baibių paminklas Antano Miškinio žuvimo vietoje;

17. Salako mstl. Nepriklausomybės paminklas;

18. Nečeskų kaimo žeminė;

19. Paminklas Alekso Katino žuvimo vietoje (Nečeskų kaimas);

20. Salako mstl. Vytauto apygardos partizanų atminimą, liudijantys kryžiai;

21. Stalinizmo aukų paminklas Salako katalikų kapinėse;

22. Vinco Liminsko kapas Degučių katalikų kapinėse;

23. Atminimo paminklas 1949 m. žuvusiam Vytautui Kazickiui (Kloviškių kaime);

24. Antalieptės katalikų kapinės: inž. A. Žilėno kapas ir 1830-1831 m. sukilimą ir jame žuvusius menanti koplytėlė;

25. Pomologo A. Hrebnickio kapas Senojo Dūkšto kapinėse;

26. Dailininko J. Rustemo kapas Senojo Dūkšto kapinėse;

Senosios kapinės:
Gražutės regioninio parko:

27. Bružų senosios kapinės;

28. Drobų senosios kapinės;

29. Galminių senosios kapinės;

30. Skeldų senosios kapinės;

31. Šalinėnų senosios kapinės;

32. Trinkuškių senosios kapinės;

33. Zokorių senosios kapinės;

34. Dūkšto dvaro senosios kapinės;

35. Biržūnų senosios kapinės;

36. Drobiškių senosios kapinės;

37. Kiškelių senosios kapinės;

38. Salako miestelio senosios kapinės;
Sartų regioninio parko:

39. Bileišių senosios kapinės I;

40. Bileišių senosios kapinės II;

41. Gipėnų senosios kapinės;

42. Jasų senosios kapinės;

43. Kalbutiškių senosios kapinės;

44. Marciūniškių senosios kapinės;

45. Margėnų senosios kapinės;

46. Mielėnų senosios kapinės;

47. Pakerių senosios kapinės;

48. Salinių senosios kapinės;

49. Velikuškių senosios kapinės.

 


© Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija. Valstybės biudžetinė įstaiga. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.
Vytauto g. 5, Dusetos, LT-32309 Zarasų r., tel. (8–385) 56849, el. paštas sartai@grazute.lt, kodas 188738178. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.