ROMUVOS KURORTAS Print option in slimbox / lytebox? (info)
Ketvirtadienis, 2018 Birželio 07 10:13

Tarpukario Zarasų krašto turistiniuose maršrutuose randamas įdomus ir gerai apgalvotas maršrutas į Romuvą: „Iš Kauno susisiekimas autobusu iki Dusetų, iš čia 7-10 km arkliu (1-3 Lt) iki Romuvos. Traukiniu galima atvykti į Obelius, iš čia arkliu į Romuvą — 14-17 km. Arba automobiliu ar motociklu iš Kauno vieškeliais: ...Zarasai–Stelmužė–Antazavė–Romuva, arba Kurkliai–Anykščiai–Užpaliai–Dusetos–Romuva“. Kokią vietą vadino Romuva ir kur ji yra, apie tai sužinosite šiame straipsnyje.

Romuva tai miškingas plotas tarp Sartų, Zalvės ir Zaduojo ežerų į kurį įeina Velikuškių, Pakačinės, Zaduojos, Pazaduojės ir Gipėnų kaimai, Ataugo miškas. Šią vietovę taip pavadino Visuomis Domas Šidlauskas (1878-1944). Būtent jis yra ir straipsnio pradžioje pateikto maršruto autorius.

D. Šidlauskas priklausė Lietuvos kūrėjų kartai, kuri su pasišventimu darbavosi visose atgimstančiose tautos gyvenimo srityse. Svarbiausiu tikslu jis laikė lietuvybės stiprinimą, o tai pasiekti, jo nuomone, reikėjo per religija. Taigi, 1901 m. D. Šidlauskas parašė naujos religijos Visuomos apmatus, kaip pagrindą naudodamas senąjį lietuvių tikėjimą. Savo apeigyne Visuomos centru nurodė Romuvą, o Velikuškių II piliakalnis „Sala“ turėjo tapti Romuvos šventove.

Romuvos šventovėje augusi deformuota pušis, kuri buvo tinkama sėdėti. Šią pušį Visuomis pavadino „Pikuolio pušimi“, prie jos praleisdavo daug laiko, tai buvo tarsi jo apmąstymų vieta. Deja, dabar „Pikuolio pušies“ rasti nepavyks, kadangi pokario metais tiesiant kelią Obeliai–Dusetos, Velikuškių II piliakalnio dalis, buvusi kelio vingyje nukasta, o pušis sužalota.

Didelį įspūdį žmonėms paliko Visuomio ant Velikuškių II piliakalnio, kartais prie Bradesių rengtos vasaros kupolinių šventės. Čia susirinkdavo daug žmonių iš aplinkinių parapijų, Visuomis sakydavo prakalbas, buvo kūrenamos ugnys, žaidžiami žaidimai, grojo muzika.

Įdomu tai, jog Visuomis turėjo ir europietiškų užmoju. Romuva oficialiai privalėjo vadintis kurortu. Ateityje čia turėjo vasaroti žmonės, tarp jų ir Amerikos lietuviai, o tai būtų buvusi puiki parama kurortui. Atvykėlis po Romuvą turėjo vaikščioti pėsčias, grožėtis gamta ir kelti savo dvasią.

Kaip bebūtų gaila, Visuomis įkurti kurorto taip ir nepajėgė, o gal ir nespėjo. Ketino jis netoli Velikuškių II piliakalnio pristatyti daug trobų, rašė prašymus į Kauną, kad būtų skirta parama, bet taip jos ir negavo. Tiesa, vietovę jis tikrai išgarsino. Vietiniu žmonių pasakojimu, buvę pašto vokai su Visuomio atvaizdu ir užrašu „Romuva Dusetų paštas“, šių vokų ir knygų, kuriuose išdėstytas Visuomio tikėjimas turėjo daugelis šio krašto gyventojų.

Kalbant apie Visuomį Domą Šidlauską būtina paminėti ir švietėjišką jo veiklą. 1930 m. jis suorganizavo J. Basanavičiaus liaudies universitetą su skyriais Kavolių, Vosgėlių ir Dikmonių kaimuose. Šiam universitetui talkino net 15 lektorių, kas sekmadienį vidutiniškai susirinkdavo po 550 klausytojų, įvykdavo po 8 paskaitas. Per sezoną perskaičius 120 paskaitų, šis universitetas paskaitų ir klausytojų skaičiumi užėmė pirmą vietą Lietuvoje.

Sartų ežeras ir jo apylinkės visais laikais traukė žmones gamtos grožiu, kvapą gniaužiančiomis panoramomis, unikaliu kraštovaizdžiu. Kartą atvykus į šiuos kraštus norisi grįžti dar ir dar. Netikite? kviečiame atvykti į Sartų regioninį parką ir įsitikinti tuo patiems.


Parengta remiantis Jono Trinkūno straipsniu „Sartų krašto Romuva“, publikuotu knygoje

„Obeliai Kriaunos“. Vilnius, Versmė 1998 m.

 


© Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija. Valstybės biudžetinė įstaiga. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.
Vytauto g. 5, Dusetos, LT-32309 Zarasų r., tel. (8–385) 56849, el. paštas sartai@grazute.lt, kodas 188738178. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.