2023 m. spalio 7 d., šeštadienį, 10.00 val. kviečiame į pažintinį žygį Sartų regioniniame parke – „Susipažinkite - Dusetų miestas“. Žygio metu susipažinsite su Dusetų miesto istorija, atrasite čia esančius lankytinus objektus.

Kadangi baigiasi vasaros turizmo sezonas, saugomų teritorijų lankytojų centrai dirbs trumpiau. Tačiau gera žinia yra ta, kad iki šių metų pabaigos lankytojų centrai dirbs ir šeštadieniais nuo 10 iki 15 valandos.

2023 m. rugsėjo 30 d., šeštadienį, 10.00 val. kviečiame į žygį Sartų regioniniame parke – „Susipažinkite - Dusetų miestas“. Žygio metu sužinosite apie Dusetų miesto istoriją, atrasite čia esančius lankytinus objektus.

Specialiai upinėms žuvėdroms įrengtuose plaustuose Sartų ežere ties Dusetomis noriai kūrėsi žuvėdros. Džiaugtis iš tiesų buvo kuo.  Iki birželio vidurio keturiuose plaustuose perėjo net 120 porų šių paukščių. Viename kvadratiniame metre tilpo 3 ar net 4 lizdai! Vidutiniškai viename lizde žuvėdros perėjo po 3 kiaušinius, bet pasitaikė dėčių ir su 5 kiaušiniais. Taigi, įpusėjus vasarai iš kolonijos po pasaulį galėjo pasklisti nemažas būrys jaunųjų žuvėdrų. Tačiau jau nuo gegužės pabaigos neramino naujienos iš Žuvinto apie rudagalvių kirų koloniją nusiaubusį paukščių gripą. Deja, nors ir vėliau, bet ši liga  pasiekė  ir Sartus. Kaip ir kitose Lietuvos vietose paukščių gripas pirmiausia atkeliavo į rudagalvių kirų koloniją. Paprastai šių paukščių kaimynystė yra naudinga upinėms žuvėdroms, nes sustiprina gynybą nuo plėšrūnų, tačiau ne tuomet kai plinta ligos. Pirmosios negyvos žuvėdros  plaustuose pastebėtos birželio viduryje ir per keletą dienų žuvo didžioji dalis kolonijos paukščių. Taip pat žuvo apleisti jaunikliai ir dėtys.

TELMOLOGINIAI DRAUSTINIAI – KAS TAI?

Pelkių apsaugai visada buvo rodomas išskirtinis dėmesys. Telmologiniai draustiniai skirti tipiškiems bei unikaliems pelkių kompleksams saugoti. Lietuvoje yra įsteigti 107 telmologiniai draustiniai,  bendras jų plotas 35152,8 hektaro.

Pelkės sudaro 7 procentus Sartų regioninio parko teritorijos. Šis nei žemės nei  vandens pasaulis svarbus gegužraibių (Lietuvos orchidėjų), pelkinių uolaskėlių, ir kt. retų augalų karalystė. Pelkės svarbios ne tik biologinei įvairovei. Jos  sukaupia daug kritulių ar polaidžio vandens ir palaipsniui jį atiduoda sausmečiu, todėl aplinkinėse teritorijose potvyniai būna ne tokie stiprūs, o sausros švelnesnės, trumpesnės. Ir tai dar ne viskas. Pelkėse, dėl specifinės aplinkos sąlygų, apmirusios augalų dalys visiškai nesuyra ir kaupiasi durpių pavidalu, kur „užrakinama“ labai daug CO².  Tačiau bėda ta, kad dauguma pelkių yra pažeistos žmogaus ūkinės veiklos ir pelkės nebefunkcionuoja taip kaip turėtų. Apaugantys nendrynais ir sumedėjusia augalija buvę atviri pelkių plotai aiškiai parodo prasidėjusius degradacijos procesus.

Įgyvendinus lankytojų skaičiuotuvų įrengimo pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vykdomą „Monitoringo ir tvarkymo pajėgumų stiprinimas saugomose teritorijose (II)“ projektą Sartų regioniniame parke gauti pirmi lankytojų monitoringo rezultatai. Norime pasidžiaugti, kad sulaukėme gausaus lankytojų srauto pamėgtuose objektuose.

Į savo mobiliuosius telefonus jau galite parsisiųsti naują aplikaciją „SAUgoma ir TAU“ — taip ne tik patogu sužinoti apie Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos bei kitų nacionalinių, regioninių parkų, draustinių ir rezervatų vertybes, bet ir nukeliauti prie pageidaujamo objekto.

Birželio 20 dieną, kartu su Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos mokiniais išbandėme nauja žygį Sartų regioniniame parke — „Antazavės šilo slėpiniai“.

Nužygiavome apie 7 kilometrus.