Aplinkosaugininkai primena susiruošusiems po žiemos susitvarkyti sodą ar daržą, kad jie degtukus turėtų pamiršti namie. Soduose susidarančias žaliąsias atliekas reikėtų ne deginti, o kompostuoti ar pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, nes jas deginant į atmosferą yra išmetamos šiltnamio efektą skatinančios dujos, didinama oro tarša.

Balandžio 10 d. 18 val. Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija bendradarbiaudama su Kultūros centru Dusetų dailės galerija visus kviečia į Mindaugo Survilos filmo „Sengirė“ peržiūrą.

„Sengirė“ yra vieta, kurioje ne tik ištirpsta laiko ribos, bet ir viskas, kas egzistuoja, stiebiasi į amžinybę. Šis filmas nufilmuotas paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose Lietuvoje. Poetiškas, netipiškas filmas apie gamtą kviečia žiūrovus į begalinę kelionę. Pradedant nuo miško brūzgynų iki vilkų urvų, kylant aukštyn į juodųjų gandrų lizdus ir neriant gilyn į povandeninius miškus, ir sugrįžtant į pakraštį miško, kur gyvena žmogus. Čia nėra jokio užkadrinio balso, tik beveik apčiuopiami, stiprūs girios ir jos gyventojų garsai bei kamera užfiksuotos magiškos akimirkos.

Pirmoji diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena arba Pelenija, Papeline, Papielčiumi arba Papelčiumi. Ilgą laiką ši diena buvo laikoma pirmąja pavasario diena. Todėl tą dieną daug kas anksti nesikeldavo, laukdavo, kol išauš, užtekės saulė — keldavosi, kaip pavasarį. Visgi, atsirasdavo nelaukiančių aušros ir skubančių į bažnyčią. Remiantis šiomis aplinkybėmis ir atsirado posakis: „Ar jau papielčius jums užėjo, kad taip vėlai iš miego keliatės.“ Einantys į bažnyčią, dažnai vilkdavosi gedulingais rūbais, moterys klėsdavosi tamsias skareles, Kristaus kančią minėdavo.

Šiandien kovo 5 d. švenčiamos Užgavėnės — Užugavas, kaip žemaičiai sako Ožgavienės. Senovėje ši šventė buvo vadinama Ragučio švente. Tos šventės vaišės trukdavusios aštuonias dienas. Jų metu buvo rengiamos iškilmingos vaikštynės, kuriose keršus jaučius pasikinkę, giesmes giedantys persirengėliai vežiojo baidyklę — maumą. Jono Vaiškūno teigimu: „Seniau tokiomis apeigomis buvo siekiama sunaikinti grėsmingą chtoniškos prigimties būtybę tam, kad jos sugadinta ir pašlijusi kosminė darna būtų vėl atkurta iš jos pačios sudedamųjų dalių“.

Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija informuoja, kad Dusetų girios pažintinio tako dalyje (pažymėta raudonai), kuri driekiasi per Vosynos pelkę, dėl prastos dangos būklės lankytis nerekomenduojama.

KOVO 4-OJI — LIETUVOS GLOBĖJO ŠV. KAZIMIERO DIENA, KOVARNIŲ DIENA 2019-03-04

NAUJAME LEIDINYJE — APIE GAMTOS VERTYBES SAUGOMOSE TERITORIJOSE 2019-03-01

AUKŠTAITIJOS BENDRUOMENIŲ POLEDINĖS ŽŪKLĖS ŽVEJŲ ŠVENTĖ „UN SARTŲ DUSETOSE 2019“ 2019-02-25